poris

póris sm. (1), põris (2) žr. 1 pora: 1. A1885,22, Sml Nusikalė tris porius geležinių čebatų LTR(Ob). 2. Šokėjai, poriais susikabinę, vaikščioja A1885,19. Čia gieda du poriu: vienam poriui giedant antras tyli LTII101. Būdavo, išeisi art, póriu arklių ari Ob. Išvažiavo póriu arklių Svn. Be põrio čia neišvažiuosi Všk. Į tą daržinę su poriù arklių įvažiuodavo Lnkv. 3. Kas tavo põris? Všk. Palikęs be põrio, turėsi gaudyt Všk. Te jojo bernelis, sau porio ieškojo NS1159. 4. Aš ne savo pórin inejau (už nemylimo ištekėjau.) Alks. 5. Prileist tą daržą visokių žvėrių ir paukščių po porį BsPII80. ^ Mes gyvensma abudu kaip karvelių poris LTR(Ob). 6. Sug Supilk bačkon pórį viedrų [v]andenio Ob. Vis põrį kiaušinių piemeniui [per Sekmines] Grv. Duok kokį põrį obuolių Brž. Gal gausiu kokį põrį trejetą šimtų Škn. Dar reikia poris reikalų atlikti Šl. Ilgai nesėdės, maž kokį pórį dienų Ob. Par põrį valandų nori koras linų išmint Lnkv.